Šį kartą laidoje – istorinė mįslė, pasakojimai apie Kauno Jono Jablonskio gimnazijos paslaptis, apie netikėtą istoriją, nutikusią su Dariaus ir Girėno karstais, bei prezidento Valdo Adamkaus pėdsakus. Taip pat – pažintis su viduramžių Lietuvos istoriku Stephenu Christopheriu Rowellu.
Ved. Virginijus Savukynas.
Transkriptas ir skyriai
Laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakojama apie Kauno Jono Jablonskio gimnazijos įkūrimą ir jos ryšius su Valdu Adamkumi, Dariumi ir Girėnu bei Antanu Vienuoliu. Taip pat pristatomas britų kilmės viduramžių Lietuvos istorikas Stephen Christopher Rowell bei atskleidžiama dvaro lobyno paskirtis.
Rodyti visą transkriptą
Sveiki gyvi, gerbiamieji LRT televizijos žiūrovai, su jumis sveikinasi „Istorijos detektyvų“ laida ir aš, jos vedėjas Virginijus Savukynas. Iš karto turiu jums klausimą: o kada gi žmonės pradėjo avėti batus?
Jūs tikriausiai pagalvosite, kad į šį klausimą gali atsakyti archeologai, kurie suranda batų liekanas. Tačiau mokslininkai, tyrinėję žmogaus pėdos kaulų pakitimus, nustatė kitus faktus.
Žmogus apavą turėjo pradėti nešioti prieš 40 tūkstančių metų. Įsivaizduokite, prieš 40 tūkstančių metų žmonės jau movė apavą.
O ką sako archeologai? Seniausia rasta avalynė yra sandalų pora, kuriai 7–8 tūkstančiai metų, o seniausia odinė avalynė rasta Armėnijoje – jai 5,5 tūkstančio metų.
Pirmiausia jums reikės įminti šio pastato paslaptį. Po to pasinersime į Kauno Jono Jablonskio gimnazijos istorijos paslaptis bei susitiksime su viduramžių istoriku Stephenu Rowellu.
[muzika]
Dabar jūsų laukia mįslė apie pastatą prie Aristavos dvaro rūmų. Smulkūs bajorai mėgdavo pasistatyti būtent tokį dviejų aukštų pastatėlį šalia savo dvaro.
Klausimas mūsų žiūrovams: koks tai pastatas, be kurio neapsieidavo dvaras, ir kokią funkciją jis turėjo? Parašykite atsakymus laidos puslapyje.
Trumpa istorija iš 1936 metų Šiaulėnų: ūkininkai nuo kenkėjų kopūstus gelbėjo maišais nešdami skruzdėles iš miško, kurios sulesdavo amarus, bet nežalodavo daržovių.
O dabar jūsų laukia reportažas apie Kauno Jono Jablonskio gimnaziją. Kas jungia Joną Jablonskį, Valdą Adamkų, Darių ir Girėną bei Antaną Žukauską-Vienuolį?
Gimnazijos istorija siekia 1930 metus, kai Kauno miesto savivaldybė nusprendė statyti naują pradžios mokyklą Žaliakalnyje. Varžytines laimėjo rangovai, o darbai prasidėjo sparčiai.
Jau 1931 metų rugsėjo 1 dieną mokykla priėmė pirmuosius moksleivius. Pastatyti tokią modernią mokyklą per vienerius metus buvo nepaprastas to meto pasiekimas.
Trijų aukštų mūrinis pastatas turėjo centrinį šildymą, aktų ir sporto sales bei 11 tūkstančių litrų baseiną. Tai buvo viena moderniausių to meto pradžios mokyklų šalyje.
Mokyklos pastatą projektavo architektas Antanas Jokimas. Statyba Kauno savivaldybei kainavo virš 700 tūkstančių litų.
Svarstant vardą, siūlytos Būgos, Žemaitės, Vileišio kandidatūros, tačiau 1931 m. pradžioje pasirinktas kalbininko Jono Jablonskio vardas, kurį rudenį patvirtino ministras.
Kaip su šia mokykla susijęs prezidentas Valdas Adamkus? Mokyklos archyvuose išlikę originalūs dienynai su jo pavarde.
Dienyne įrašytas Adamkevičius Laimutis Valdemaras Hubertas, gimęs 1926 metais. Yra ir vėlesni dokumentai su paties būsimo prezidento parašu.
O kaip su mokykla susiję lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas? Aviacijos muziejuje saugomi karstai, kuriais po katastrofos lakūnų palaikai parvežti į Kauną.
Šie cinkuoti transportavimo karstai su mediniais gaubtais tapo nereikalingi, kai lakūnų kūnams balzamuoti buvo pagaminti specialūs sarkofagai.
Karstai atsidūrė Medicinos instituto rūsyje. Jono Jablonskio mokyklos mokytojas Andrius Dručkus sužinojo apie juos ir nusprendė išgelbėti, atveždamas į mokyklos muziejų.
1974 metais prasidėjus puolimui prieš kraštotyrą, kilo grėsmė eksponatams. Mokytojas Dručkus kartu su Jonu Čepuliu naktį pikapu slapta pervežė karstus į saugesnę vietą.
Taip per didžiulę riziką istoriniai karstai buvo išsaugoti ir vėliau pateko į Lietuvos aviacijos muziejų.
Buvę mokiniai ir mokytojai prisimena ypatingą mokyklos atmosferą, atsidavusius pedagogus, sustiprintą anglų kalbos mokymą ir iki šiol išlikusias duris su Gedimino stulpais.
Dar viena įdomybė – mokyklos tvora. Jai įrengti tarpukariu buvo panaudoti Kauno arklinio tramvajaus (konkės) bėgiai, tarnaujantys iki šių dienų.
Prie pat mokyklos stovi architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas namas, kuriame atvykęs į Kauną apsistodavo rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas.
Mokiniai džiaugiasi gimnazijos tradicijomis ir tarptautinio bakalauro programa, ugdančia kritinį mąstymą.
Mokyklos kieme įkasta laiko kapsulė su šimtu abiturientų palinkėjimų, kurią planuojama atverti minint gimnazijos šimtmetį.
[muzika]
Trumpas pasakojimas apie viduramžių riterių turnyrus: Prancūzijoje jie uždrausti žuvus Henrikui II 1559 m., Anglijoje – po 1624 metų.
Laidos svečias – britų istorikas Stephenas Christopheris Rowellas, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimų.
Istorikas pasakoja, kaip studijuodamas kalbas susidomėjo Rytų Europos šaltiniais, Gedimino epocha ir išmoko lietuvių kalbą.
Rowellas pirmą kartą į sovietų okupuotą Lietuvą atvyko 1985 metais, o vėliau, atkūrus nepriklausomybę, atvyko dėstyti Vilniaus ir Klaipėdos universitetuose.
Svarus jo indėlis – Lietuvos istorijos tyrimai anglų kalba, leidę tarptautinei mokslo bendruomenei pažinti LDK praeitį.
Svečias prisimena savo susidomėjimo šaltiniais pradžią mokyklos metais, kai teko skaityti XVII amžiaus rankraščius.
Grįžtama prie laidos pradžioje užduoto klausimo: kas yra tas paslaptingas dvaro pastatėlis?
Atsakymas – tai dvaro lobynas, kuriame bajorai saugodavo ginklus, šarvus, brangius sidabrinius indus, dokumentus ir medžioklės trofėjus.
Lobynai būdavo statomi dviejų aukštų; iš antrojo aukšto galerijos dvarininkas galėjo apžvelgti savo valdas.
Virginijus Savukynas atsisveikina su žiūrovais ir kviečia žiūrėti kitas „Istorijos detektyvų“ laidas.
Transkriptas ir skyriai sugeneruoti automatiškai. Galimi netikslumai.
