Darbą atliko:
Rugilė Šeškutė, Kauno Jono Jablonskio gimnazija, 1MYP2
Ąžuolas Merčaitis, Kauno technologijos universiteto gimnazija, 1a
Darbo vadovas:
Mokytojas Saulius Skučas
Dainos:
Artie Shaw and His Orchestra with Helen Forrest – All the Things You Are (1939)
Ilene Woods – So This Is Love (Cinderella’s Song)
Danielius Dolskis – Elyt, tu meili
Ambrose and his Orchestra – Here Lies Love – 1932
Coleman Hawkins – I Wish I Were Twins
Transkriptas ir skyriai
Vaizdo įraše pristatomas žydų bendruomenės istorinis ir kultūrinis palikimas Kaune. Apžvelgiamos Kauno žydų kapinės Aleksote, Vilijampolėje ir Žaliakalnyje, taip pat pasakojama apie iškilias asmenybes: Danielių Dolskį, Jokūbą Mesenbliumą, Neemiją Arbit Blatą, Abraomą Mapu, brolius Minkovskius, Emanuelį Leviną bei inžinierių Anatolijų Rozenbliumą.
Rodyti visą transkriptą
Kiekviena bendruomenė turi savo įsitikinimus, papročius, religiją ir kapines. Tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis.
Žydų bendruomenė Kaune – ne išimtis. Kaune išlikusi ir pagal paskirtį naudojama tik viena sinagoga. Taip pat Kaune yra trys žydų kapinės:
vienintelės veikiančios Aleksoto ir dvi nebeveikiančios – Vilijampolės ir Žaliakalnio. Aleksoto žydų kapinės užima pailgą žemės plotą prie Aleksoto kalno šlaito, už seno pramoninio geležinkelio.
Dar XIX amžiuje kurtose kapinėse vėl aktyviai pradėta laidoti apie 1950-uosius metus, kai kitas Kaune veikusias kapines uždarė arba sunaikino. Užeikime ir apsižvalgykime.
Tai senosios žydų kapinės Kaune. Jos buvo įkurtos XVIII amžiaus pradžioje Vilijampolės miestelio pakraštyje, kuris tik 1919 metais tapo Kauno miesto dalimi.
Kadangi žydų bendruomenė buvo išvaryta iš Kauno centro, Vilijampolė tapo jų gyvenimo dalimi. Todėl čia buvo įkurtos naujos kapinės. 1963 metais sovietų valdžia kapines uždarė ir šią teritoriją suarė, bet ant kalnelio tarp medžių išliko nemažai senų antkapių.
XIX amžiuje Kauno mieste gyvenę žydai vis dar buvo laidojami Vilijampolės kapinėse. Mirusiųjų kūnai buvo perkeliami valtimis ar keltais per Neries upę.
Kelis kartus dėl potvynių nepavykus nuplukdyti mirusiųjų į Vilijampolės kapines, tai tapo priežastimi 1861 metais atidaryti Žaliakalnio žydų kapines.
Jos plėtėsi ir tapo didžiausia pagal plotą žydų laidojimo vieta Kaune. Žydų kapinės skiriasi nuo kitų religijų kapinių: ant kapų nededamos gėlės, betoniniai antkapiai be paminklų.
Kapinės turi būti aptvertos tvora, kad atskirtų gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Dabar mes esame Žaliakalnio kapinėse, čia yra palaidota gan daug ne tik Lietuvoje buvusių žymių žydų.
1952 metais Žaliakalnio žydų kapinės buvo uždarytos ir paliktos likimo valiai, niokojamos, ir tik nuo 1998-ųjų buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Šių kapinių atskirais kultūros paveldo objektais paskelbti Danieliaus Dolskio ir dailininko Jokūbo Mesenbliumo paminklai. Keliaukime į Laisvės alėją ir sužinosime apie juos daugiau.
Susipažinkite – Danielius Dolskis. Jis gimė Vilniuje, nežinia kada tiksliai persikėlė į Sankt Peterburgą, ten mokėsi ir pradėjo savo scenos karjerą kaip kupletininkas.
Kupletininkų programą dažniausiai sudarydavo komiški pasakojimai, lengvo turinio dainelės, žmonių parodijavimas. Dolskis per savo karjerą aplankė nemažai miestų ir šalių, tačiau galiausiai atvyko ir apsistojo Kaune.
Kodėl? Na, yra sakoma, kad atvykti į Kauną Dolskį paskatino susitikimas su tuo metu Berlyne gastroliavusiu kauniečiu smuikininku, tačiau mes įžvelgiame kitą priežastį.
Danielius dažniausiai koncertuodavo bendruomenėms, kurios buvo kupinos panašaus ar aukštesnio lygio talentų – atsirado stipri konkurencija. Dolskis į Kauną atvyko 1929 metais ir pamatęs, kad čia nėra tokios konkurencijos, pasiliko visam laikui.
Visi mėgo Dolskį. Kaunas klausėsi jo pasirodymų tik rusiškai, ir staiga visiškai netikėtai jis savo repertuarą atnaujino ir sulietuvino, įtraukė naujų kūrinių ir jiems parašė lietuviškus tekstus.
Dolskis buvo pirmasis to žanro artistas, pasiryžęs pramokti lietuviškai, ką padarė vos per pusmetį. Jis buvo lietuviškos estrados pradininkas, o jo dainos tapo klasika.
Deja, viskas pasibaigė taip pat greitai ir netikėtai, kaip ir prasidėjo. Danielius Dolskis mirė Kaune 1931 metų gruodžio 3 dieną. Rodos, čia pat buvusiame „Versalio“ restorane jis sušilęs išgėrė šalto alaus ir susirgo plaučių uždegimu.
Mirė staiga, sirgęs vos keletą dienų. Belieka tik džiaugtis, kad tie du Danieliaus Dolskio praleisti metai Kaune padarė nemažą postūmį Kauno pramoginiam gyvenimui.
Štai čia pat yra dar vienas žydas, susijęs su Lietuvos kultūra tarpukariu – tai Jokūbas Mesenbliumas. Tapytojas, grafikas, pirmasis žydų dailininkas, aktyviai reiškęsis nepriklausomoje Lietuvoje.
Gyvas dailininkas nebuvo labai garsus, jo menas dažniausiai apeinamas, parodos menkai lankomos. Kaune nesulaukęs pripažinimo, jis išvyko į Paryžių. 1932 metais, sunkiai sirgdamas, grįžo į Kauną, kur netrukus ir mirė.
Po mirties dailininkas tapo labai populiarus Lietuvoje. Jis mums svarbus kaip pedagogas, dėstęs piešimą vienoje iš žydų gimnazijų, veikusių tuo metu. Nors Mesenbliumui neteko patirti didelio pasisekimo, vienam iš jo auklėtinių tai puikiai pavyko.
Neemija Arbit Blatas – pasaulinį pripažinimą pelnęs litvakų dailininkas. Gimė ir kurį laiką gyveno Kaune. Dėl karo jo šeima pabėgo į Ukrainą, ten nuo pat vaikystės domėjosi piešimu.
Grįžęs po karo mokėsi žydų mokykloje, Mesenbliumo paskatintas tęsti meno mokslus vėliau išvyko į užsienį toliau mokytis, kur buvo pripažintas puikiu dailininku. Susipažino su Pablo Pikaso.
Tačiau Blatas niekada nepamiršo Lietuvos: grįždavo aplankyti tėvų ir netgi įsteigė pirmąją Baltijos šalyse privačią meno galeriją. Jis puikiai tapė žmones kavinėse arba peizažus iš natūros.
Tėvų mirtis Blatą paskatino sukurti bareljefus, paminklus Holokausto aukoms atminti. Pats dailininkas mirė 1999 metais. Daug Arbit Blato kūrinių saugomi didžiuosiuose pasaulio muziejuose, kai kurie darbai saugomi ir Lietuvoje.
Kaune žydų bendruomenė gyvuoja maždaug nuo XIV amžiaus pabaigos, todėl savaime aišku, kad čia gimė arba gyveno daug įvairiose srityse pasižymėjusių asmenybių. Pavyzdžiui, Abraomas Mapu – rašytojas, pripažintas pirmuoju romanų kūrėju hebrajų kalba.
Daugiausia populiarumo susilaukė romanas „Meilė Sione“. Rašytojas savo romanus kūrė pavėsinėje ant Aleksoto kalvos. Kitas puikus pavyzdys – žymieji broliai Minkovskiai. Du labai talentingi ir pasižymėję žydai, gimę Kaune ir mokęsi Maironio gimnazijoje.
Hermanas Minkovskis – talentingas matematikas, fizikas, mokęs Albertą Einšteiną ir padėjęs pagrindus reliatyvumo teorijai. Oskaras Minkovskis – talentingas patofiziologas ir terapeutas, prisidėjęs prie insulino atradimo; jam žmonės turėtų būti dėkingi, kad cukrinis diabetas nebėra mirtina liga.
„Visuomenė – tai stebuklas, kai žmogus išeina iš savo ribų.“ Tai viena iš Emanuelio Levino citatų. Emanuelis – buvęs žydų filosofas, gimęs ir vaikystę praleidęs Kaune, žinomas dėl savo darbų etikos, fenomenologijos ir ontologijos srityse.
Ant sienos namo, kuriame gyveno, yra dvi atminimo lentelės lietuviškai ir prancūziškai. Už kai kuriuos dar ir dabar svarbius pastatus Kauno mieste turime būti dėkingi Anatolijui Rozenbliumui –
inžinieriui ir projektuotojui, prisidėjusiam prie Kauno centrinio pašto, Karininkų ramovės, KTU Chemijos fakulteto konstrukcijų projektavimo. Rozenbliumas taip pat buvo atsakingas ir už Kauno sporto halės konstrukcijas,
kurias suprojektavo likus tik pusmečiui iki Europos krepšinio čempionato. Pastatas buvo pripažintas to meto architektūriniu šedevru. Į šią vienintelę veikiančią Choralinę sinagogą Kaune gyvenantys žydai renkasi melstis.
Transkriptas ir skyriai sugeneruoti automatiškai. Galimi netikslumai.
